- pavariuoti
- 1 pavariúoti 1. intr. LL231, NdŽ vario rūdimis apsitraukti: Katilas pavariãvęs KI571. Jeigu vinis, pamirkyta tirpale, pavariuoja, tai yra apsitraukia variu, tas rodo, kad tirpalas yra rūgštus J.Krišč. 2. intr. KI571, K, KŽ, Šv, Trg, Jd, Vl, Alk įgauti metalo skonį ir juosvą spalvą: Variu atsiduost, pavariuoja B829. Verėnas variniame sagone bebūdamas pavariãvo J. Putra pavariãvo [gelžies puode] Jn(Kv). Pavariavę barkščiai ar kita koki sriuba labai yra kanki A1883,176. Tankiai būdavo putra prarūgusi, barščiai pavariavę LzP. Pati sriuba – kaip pavariavęs šarmas Žem. Virė spirgus variniam katile, tie ir pavariãvo Gs. Patelnė[je] negerai laikyti yr, taukai pavariúo[ja] nu gelžies End. ║ pagesti, pasenti, parūdyti: Kad i riaugėdavau, par burną eidavo tie pavariãvę lašiniai Nmk. 3. intr. KŽ vario raudonumu šviesti. 4. tr. NdŽ kurį laiką su variu virinti, lydyti. \ variuoti; apvariuoti; išvariuoti; nusivariuoti; pavariuoti; privariuoti; suvariuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.